Be kategorijos

Kai nauja aplinka pamažu tampa sava Adaptacija darželyje

Naują pradžią darželyje dažnai lydi įvairūs jausmai – smalsumas, džiaugsmas, laukimas, o kartais ir nerimas. Ir visai nesvarbu, ar vaikas darželio duris praveria pirmą kartą, ar tiesiog pereina į kitą grupę. Nauji mokytojai, kiti vaikai, pasikeitusi aplinka ir dienos ritmas vaikui reiškia, kad jam ir vėl reikės laiko apsiprasti, užmegzti ryšius ir pasijusti saugiam.

Adaptacijos laikotarpis – tai ne tik pripratimas prie naujos dienotvarkės. Tai laikas, kai vaikas mokosi pasitikėti naujais žmonėmis, ieško savo vietos tarp kitų vaikų ir pamažu pajunta, kad jam gera ir saugu.

Nauja grupė – naujas etapas

Suaugusiajam gali atrodyti, kad pasikeitė visai nedaug: juk darželis tas pats, koridoriai pažįstami, galbūt pažįstami ir kai kurie draugai. Tačiau vaikui net ir nedideli pokyčiai gali būti labai reikšmingi. Naujoje grupėje reikia iš naujo suprasti, kur kas yra, kokie yra susitarimai, į ką kreiptis pagalbos, kaip bendrauja nauji mokytojai, su kuo galima žaisti. Vaikams reikia užmegzti naujus santykius ir atrasti savo vietą grupėje. Todėl pirmosiomis savaitėmis vaikas gali būti jautresnis, greičiau pavargti, prasčiau miegoti, nenoriai atsisveikinti rytais, dažniau ieškoti tėvų artumo. Kartais vaikas nenori eiti į darželį, nors seniau eidavo noriai. Tai nebūtinai reiškia, kad naujoje grupėje nutiko kažkas blogo. Dažnai tai tiesiog vaiko būdas pasakyti, kad jam ne viskas čia pažįstama ir jam reikia laiko.

Kai jausmų tampa per daug

Vaikai labai skirtingai reaguoja į pokyčius. Vienas jau pirmosiomis dienomis smalsiai tyrinėja naują aplinką ir ieško draugų, kitam reikia daugiau laiko stebėti, būti šalia suaugusiojo ir tik tada įsitraukti. Adaptacijos laikotarpiu vaikas gali tapti irzlesnis, liūdnesnis ar jautresnis. Gali pasikeisti jo miegas, apetitas, atsirasti daugiau pykčio ar ašarų. Kai kurie vaikai namuose tampa mažiau savarankiški, nors dar visai neseniai daugelį dalykų norėjo daryti patys. Svarbu neskubėti tokių reakcijų nuneigti. Vaikui pirmiausia reikia pajusti, kad jo jausmai priimami. Užuot sakę, kad nieko čia baisaus, verčiau paremkime jį. Tokiu atveju galime sakyti:  Matau, kad tau šiandien sunku. Naujoje grupėje dar daug nepažįstamų dalykų. Po truputį jie taps pažįstami.

Kaip tėvai gali padėti?

Vaikui labai svarbus tėvų nusiteikimas. Jis stebi ne tik tai, ką sakome, bet ir kaip atsisveikiname, kaip kalbame apie mokytojus, ar patys jaučiamės ramūs palikdami jį grupėje.

Kalbėkite apie darželį ramiai ir pozityviai. Nereikia vaiko įtikinėti, kad darželyje būtinai bus labai smagu. Geriau padėti jam suprasti, kas jo laukia: kas pasitiks grupėje, ką vaikai veiks, kada ateisite pasiimti.

Priimkite vaiko jausmus. Liūdesys, nerimas ar ilgesys nėra blogas elgesys. Galima ilgėtis mamos ar ankstesnės mokytojos ir tuo pačiu po truputį kurti ryšį su naujais žmonėmis.

Išlaikykite kuo daugiau pastovumo. Pažįstamas rytinis ritualas, panašus dienos ritmas, aiškus susitarimas, kas pasiims iš darželio, suteikia vaikui saugumo.

Atsisveikinkite šiltai, bet neužtęskite atsisveikinimo. Apkabinimas, bučinys ir aiški žinutė „Aš ateisiu tavęs pasiimti po pavakarių“ vaikui suteikia daugiau saugumo nei ilgas stoviniavimas prie grupės durų.

Tesėkite pažadus. Jei pasakėte, kada ateisite ar kas vaiką pasiims, stenkitės susitarimo laikytis. Nuspėjamumas padeda vaikui pasitikėti suaugusiaisiais ir nauja aplinka.

Neskubinkime draugysčių

Tėvams gali būti neramu išgirdus: „Su manimi niekas nežaidžia“ arba „Aš neturiu draugų.“ Tačiau patekęs į naują grupę vaikas turi iš naujo atrasti savo vietą tarp kitų. Jis stebi, kas su kuo draugauja, mokosi prisijungti prie jau vykstančio žaidimo, tartis, palaukti, spręsti nesutarimus. Draugystėms užsimegzti taip pat reikia laiko. Galime padrąsinti: „Jūs dar tik susipažįstate. Pažiūrėk, gal rytoj galėsi pakviesti ką nors žaisti kartu.“ Svarbu ne reikalauti, o padėti vaikui po truputį kurti santykius.

Po darželio – daugiau ramybės ir artumo

Kartais tėvai nustemba: mokytoja sako, kad vaikas visą dieną žaidė, dalyvavo veiklose ir atrodė gerai, o vos grįžęs namo jis tampa irzlus, pyksta ar verkia dėl menkiausių dalykų. Tai nebūtinai prieštaravimas. Naujoje aplinkoje vaikas visą dieną stengiasi: stebi, klausosi, prisitaiko prie taisyklių, kuria santykius, valdo savo emocijas. Grįžęs į saugią namų aplinką jis gali tiesiog paleisti per dieną susikaupusią įtampą. Todėl adaptacijos laikotarpiu po darželio verta skirti daugiau laiko ramiam žaidimui, pasivaikščiojimui, pokalbiui, apkabinimui ar tiesiog pabuvimui kartu.

Tėvai ir mokytojai – viena komanda

Vienas svarbiausių dalykų adaptacijos laikotarpiu – vaiko tėvų ir mokytojų tarpusavio pasitikėjimas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką: žino, kas jį nuramina, ko jis bijo, ką mėgsta, kaip parodo nuovargį ar nerimą. Mokytojas mato vaiką kitame pasaulyje – tarp bendraamžių, žaidžiantį, valgantį, sprendžiantį konfliktus ir kuriantį santykius. Sujungus šiuos du vaiko pasaulius galima daug geriau suprasti, ko jam šiuo metu reikia. Jei kyla nerimas, kalbėkimės. Ne prie vaiko ir ne ieškodami kaltų, o klausdami: „Ką pastebime ir kaip galime padėti vaikui kartu?“ Vaikui labai svarbu matyti ir jausti, kad jo tėvai ir mokytojai pasitiki vieni kitais. Tuomet du svarbūs jo pasauliai – namai ir darželis – ne konkuruoja, o papildo vienas kitą.

Kiekvienas vaikas turi savo tempą

Adaptacijos sėkmės negalima matuoti dienomis ar lyginti su kito vaiko patirtimi. Vienas vaikas naujoje grupėje pasijunta savas labai greitai, kitam prireikia daugiau laiko. Svarbiau stebėti ne tai, ar vaikas jau nebeverkia, o tai, ar po truputį atsiranda daugiau saugumo ženklų: jis pradeda domėtis veiklomis, kreipiasi į mokytoją pagalbos, užmezga kontaktą su kitais vaikais, pasakoja apie savo dieną, vis drąsiau įžengia į grupę.

Jeigu sunkumai ilgą laiką nemažėja, o stiprėja – vaikas didžiąją dienos dalį išlieka labai neramus, neįsitraukia į veiklas, vengia bendravimo, nuolat atsisako valgyti ar ilsėtis, ryškiai pasikeičia jo miegas ar elgesys namuose – verta pasikalbėti su mokytoju ir kartu ieškoti priežasčių bei pagalbos būdų.

Saugumas ir pasitikėjimas – svarbiausia

Adaptacija – ne lenktynės ir ne išbandymas, kurį vaikas turi kuo greičiau įveikti. Tai santykio ir pasitikėjimo kūrimo procesas. Po truputį nepažįstamas mokytojas tampa žmogumi, pas kurį galima ateiti, kai liūdna, naujas vaikas – žaidimų draugu, nauja grupė – vieta, kurioje jau žinai, kur tavo spintelė, mėgstamas žaislas ir kas tavęs laukia rytoj.

Parengė logopedė Laima Šatienė

Rengiant informaciją remtasi šaltiniais:

1. „Paramos vaikams centro“ psichologės Ingos Norkutės-Mueck rekomendacijomis apie vaiko adaptaciją darželyje, emocinio saugumo svarbą bei tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Lietuvos psichologų sąjungos specialistų rekomendacijomis, kaip padėti vaikams prisitaikyti prie pokyčių ir naujų gyvenimo etapų.
3. National Association for the Education of Young Children (NAEYC) rekomendacijomis apie vaikų perėjimą į naują grupę, santykio su pedagogais kūrimą ir šeimos bei ugdymo įstaigos bendradarbiavimą.
4. Head Start – Early Childhood Learning & Knowledge Center rekomendacijomis apie vaikų emocinį saugumą, nuspėjamos rutinos svarbą ir pagalbą vaikui pereinamuoju laikotarpiu.